- tykšoti
- tykšóti, tỹkšo, -ójo intr. DŽ, NdŽ, KŽ, tikšóti, tìkšo, -ójo NdŽ 1. S.Dauk, Sr būti išsiliejusiam, telkšoti: Pas kaimyną tỹkšo vanduo visam sklepe Snt. Vienur užšalę, kitur vanduo tỹkšo Gs. Kelias visai jau blunka, kur tik duobelė, klanai tikšo Žem. Štai atėjo ruduo, visur tykšo vanduo VŽ1904,1. Tykšo dar tam šuleny vandens Gs. Paaugę kresnomis ir samanotomis pušaitėmis tykšojo, rudavo aplinkui pelkės V.Piet. Laukuose balos tykšójo Skr. | Kitur vėl … krauju klonės tykšojo TP1881,21. Seilės ant lūpų tỹkšo – bjauru žiūrėt Plv. Žiūriu – snarglys tỹkšo Snt. 2. Kos36, KŽ blyškiai šviesti, blizgėti: Vanduo tikšójo par tvaną ant pievos, ant ledo J. Šviesiai tykšo vandens viršus I. Gražus buvo oras, o jūrės vanduo tikšojo I. Mažai prilijo – kur ne kur balukės tỹkšo Dkš. Ta kuskelė tỹkšo, kol išplauni Vvr. Anų langai tỹkšo par šmotą Vvr. Tykšantis lapas P. Tykšančioji plūdė LFII72. 3. N, KŽ būti visiškai lygiam, glotniam: Tykšanti kakta R178, MŽ236. 4. šnek. gulėti, tekšoti: Per kiauras dienas tikšoti, ar tat gražu? Žem. Ant rytojaus eina į kūtę – visos karvės nebegyvos tikšo! Žem. Pakinktai, virvės, vadžios po purvynus patvoriais tikšo Žem. Dairaus, mano ryšys karklyne betikšąs Žem. 5. būti aptalškusiam, aptilžusiam: Širdis tỹkšo aptižusi po lašinių valgymo Ggr. Širdis aptižusi nuo saldumo arba nuo patalškusio viralo, širdis tikšõs, kad neskaniai pavalgysi J. \ tykšoti; patykšoti
Dictionary of the Lithuanian Language.